Perlai: kodėl vieni perlai gali kainuoti dešimt kartų daugiau nei kiti ir kokius geriau pasirinkti

PERLAI

Juodų perlų kolje su paukščio užsegimu. Autorinė juvelyrika. Jurga Lago sukurtas paukščio užsegimas.

Perlai, klasikinis papuošalas, kuris tinka įvairiomis progomis. Šiais baltais spindinčiais akmenimis mėgsta puoštis nuotakos, juos galima nešioti kasdien ar pasipuošti į prabangų vakarą. Perlų vėrinys ar auskarai yra klasikinis papuošalas, kurį galima perduoti, kaip šeimos relikviją iš kartos į kartą. Žinoma, jeigu pasirinkote kokybiškus perlus.

JŪRINIAI AR GĖLAVANDENIAI?

           Natūralūs perlai yra labai reti ir beprotiškai brangūs, todėl šįkart kalbame apie kultivuotus perlus, kurių kainos yra nuo kelių dešimčių iki kelių tūkstančių eurų už vieną akmenį.

           Kultivuoti perlai, kaip ir natūralūs, yra auginami moliuskuose, tik skirtumas tame, jog smiltelė į kriauklę patenka ne natūraliai, o yra “įsodinama”. Tuomet moliuskas paleidžiamas į telkinį (jūrinį arba gėlavandenį) ir ramiai keletą metų augina perlą.

           Išauginti perlai nėra blogesni – dažnai žmonės nustemba sužinoję, kad kultivuotieji perlai irgi yra labai vertingi ir kokybiški. Tiesa, jūriniai vertinami labiau nei nesūriame vandenyje išauginti perlai.

           Gėlavandeniai perlai dažniausiai išauginami Kinojoje, o jūriniai – Taityje (juodieji Taičio perlai), Japonijoje (Akoya perlai), Pietų jūrose aplink Australiją, Indoneziją. Gėlavandeniai perlai neturi branduolio ir yra sudaryti vien tik iš perlamutro – todėl 98 procentai šių akmenų yra ne apvalūs, o ovalo, sagos, lašo ar baroko formų.

           Gėlavandeniai perlai yra pigesni, nes lengviau išgaunami, todėl labiau vertinami jūriniai perlai. Kodėl? Jūriniai perlai didesni, gražesnės formos, blizgesio, glotnesnio paviršiaus ir, žinoma, už gėlavandenius perlus gerokai brangesni.

JŪRINIŲ PERLŲ RŪŠYS

Japonijos perlai (arba Akoya) geriausiai žinomi ir labiausiai vertinami pasaulyje. Jie pasižymi ypač gražiu blizgesiu, yra tobulai apvalių formų, gerai atspindi šviesą. Anksčiau Akoya perlai buvo auginami tik Japonijoje, bet neseniai Kinija pradėjo juos irgi kultivuoti. Dauguma šių perlų yra balti, pilkšvi su rožinės, žalios ar sidabrinės atspalviu. Labai retai išgaunami mėlyni su sidabriniu ar rožiniu atspalviu. Dydis: 1-11 mm

Pietų jūros perlai auga Šiaurės Vakarų Australijos krante ir jų pagrindinis pranašumas – dydis. Jie yra stambesni nei kiti. Jų išauginama nedaug, todėl jie labiau vertinami ir yra brangesni. Dėl perlamutro storio bei tankumo labai gerai blizga, idealiai atspindi šviesą.

Spalva: nuo sidabrinės šaltos baltos spalvos iki auksinės geltonos spalvos. Dydis: 8-22 mm.

Taičio arba juodieji perlai: tai meno kūrinys, kurio individualumas praktiškai nesikartoja. Taičio perlai išsiskiria savo spalvų žaisme saulės šviesoje, taip pat metaliniu atspalviu, kurio neturi kitos rūšys. Labai sunku surasti perlui pora, nes atspalviai nesutampa. Tad norint surinkti panašaus atspalvio bei spindėjimo vėrinį reikia perrinkti tūkstančius perlų, tai užtrunka keletą metų, todėl ir kaina jų aukšta.

Nors vadinami juodaisiais Taičio perlais, terminas juoda yra šiek tiek klaidinantis. Iš tiesų, perlai nėra visiškai juodos spalvos, dažniausiai jie sidabriniai, tamsiai pilki su žaliu, violetiniu, auksiniu atspalviu. Taip pat pasitaiko ir mėlynos, baklažanų ar raudonų atspalvių. Dydis: 8-20 mm.

Į KĄ ATKREIPTI DĖMESĮ ĮSIGIJANT PERLUS?

           Kiekvienas perlas yra unikalus, Jūs nesurasite pasaulyje vienodų perlų. Perlų kokybei įvertinti naudojamos viena iš dviejų egzistuojančių klasifikavimo sistemų ir jose atkreipiamas dėmesys į perlo dydį, formą, spalvą, blizgesį, paviršiaus defektus ir perlamutro storį.

           Skirtingų austrių dydžiai užaugina kitokio stambumo perlus, kurie labai svarbūs jų įvertinimui. Dydis matuojamas milimetrais, o svoris – karatais. Kaina ženkliai kinta, kai perlas yra didesnis nei 8,5 mm.

           Labai svarbu renkantis perlus atkreipti dėmesį į jų blizgesį – jis turi būti gilus ir intensyvus. Perlas, rodos, spindi iš vidaus. Blizgesio ryškumas matomas, kai šviesa atsispindi pačiame jame. Būtinai apžiūrėkite perlą iš visų pusių!

           Matinis blizgesys yra atsiranda dėl aplinkos pokyčių – saulės šviesos, temperatūros. Tokie perlai pigesni, mažiau vertinami. Perlo ilgaamžiškumą, blizgesį ir šviesos atspindėjimą lemia perlamutro svoris. Kokybiškas perlas visada šaltas ir sunkus. Kokio storio perlamutras galima patikrinti tik su rentgeno spinduliais, bet atkreipkite dėmesį į vietas šalia paviršiaus defektų ar pragręžtų skylučių, jei tokių yra.

PERLAI JUVELYRIKOJE

Perlai susiformuoja įvairių formų: idealiai sferinė, ovalas, lašas, kriaušė, netaisyklingi (Baroque) ir kt. Tobulai apvalūs perlai yra rečiausi ir vertingiausi; paprastai iš jų gaminami vėriniai. Pusapvaliai perlai taip pat tinkami vėriniams ar kitiems dirbiniams, kuriuose pusapvalė forma tinkamesnė negu visiškai apvalaus perlo. Perlai, kurių vienas šonas priplotas, geriau tinka auskarams ar panašiems dirbiniams, kuriuose plokščioji perlo pusė uždengta, ir susidaro įspūdis, jog tai apvalus perlas. Lašo ir kriaušės formos perlai kartais vadinami ašaros formos perlais ir daugiausiai pritaikomi auskarams, pakabukams arba kaip centrinis karolių perlas.

           Skiriama virš 2000 perlų atspalvių. Juvelyrikoje taip pat įvertinamas perlamutro apvalkalo storis, apvalkalo kokybė (kuo lygesnis paviršius, mažiau rievių), perlamutro spindesys (kuo aiškesnis blizgesys, kuo daugiau vaivorykštės atspindžių; prigesę perlai – mažiau vertingi). Perlų papuošalai turi specialius pavadinimus. Koljė – prie pat kaklo prigludęs vėrinys. Princesė – kai vėrinys kabo šiek tiek žemiau raktikaulio. Matinè – šiek tiek aukščiau krūčių, operasiekia krūtinkaulį, o perlų vėrinys nutįsta žemiau negu opera.

           Labai vertinami netradiciniai perlai arba perlų sąaugos. 1886 m. Londone Indijos gaminių parodoje buvo demonstruota 4 cm dydžio kryžiaus formos devynių perlų sąauga, pavadinta „Pietų Kryžiumi“.

           Juvelyrikoje klasifikuojami pagal:

  • blizgumą (blizgus, pusiau blizgus, pusiau matinis, matinis ir pan.)
  • paviršiaus švarumą (švarus, dėmėtas ir pan.)
  • formą (apvali, lašo formos, barokinės formos ir pan.)
  • spalvą (rausvas, sidabriškas, kreminis, auksinis, melsvai pilkas ir pan.)
  • dydį (pagal skersmens dydį)

           Coco Chanel, kurios dėka perlai tapo demokratiškiausiu papuošalu, sakydavo, kad jie tinka kiekvienai moteriai ir prie bet kurio drabužio. Klasikinis baltų papuošalų derinys su juodu megztiniu, švarkeliu ar maža juoda suknele – Coco palikimas šiuolaikinėms dabišėms. Perlai, grožio ir nekaltumo simbolis, turi tūkstantmetę istoriją ir visada buvo garbinami įvairių kultūrų ir šalių. Jie pirmą kartą paminėti prieš 4200 metų kinų metraštyje – karaliaus Ju istorijoje: „2206 m. pr. Kr. karalius Ju gavo upės Huai duoklę – žėrinčių perlų…“ Anuomet Kinijoje perlai buvo rūmų hierarchijos atributas: imperatoriaus dignitoriaus rangas buvo žymimas nefrito, turkio arba koralo karoliuku, o aukščiausio rango didikas savo galvos apdangale turėjo perlą.

           Senovės graikai ir romėnai manė, kad perlai suteikia akims spindesio ir saugo nuo nelaimingos meilės kančių. Graikų legendos pasakoja apie jūros nimfos ašaras, virtusias perlais. Romėnai buvo tikri, kad perlų reikšmė keičiasi priklausomai nuo spalvos: geltoni dovanoja turtus, rudi suteikia išminties, balti garantuoja laisvę, o žali neša laimę. Kinijoje perlai buvo laikomi jaunystės eliksyru, Mongolijoje – valdžios simboliu. Indijos pirkliai tikėjo, kad žiedas su perlu saugo nuo vagių ir nevykusių sandėrių. Taip pat buvo manoma, kad šie „akmenys“ pavojingi, nes sugeba nuimti „rožinius akinius“. Perlų šeimininkas mato pasaulį be pagražinimų, bet kartu jie tramdo pasipūtimą ir puikybę, dovanoja pastovumą. Taigi, perlas ne pats geriausias „akmuo“ meilės nuotykiams, priešingai – jis sutvirtina meilės saitus bei ištikimybę ir šiuo atveju simbolizuoja nuolankumą.

           Japonijos, Saudo Arabijos, Irako bei Ramiojo vandenyno regiono gyventojams šis „akmuo“ iki šiol nacionalinis. Jie įsitikinę, kad tai sveikatos, laimės, ilgaamžiškumo ir meilės simbolis. Daugelis tautų išsaugojo tikėjimą paslaptingomis perlų ir jų savininko sąsajomis. Tibetiečių medicinos žinovai tvirtina, kad perlų papuošalai prieš žmogui susergant nustoja spindėti ir taip atskleidžia ligos simptomus. Iš tiesų, tarp „akmens“ spindesio ir jį turinčio žmogaus sveikatos būklės sąsajų esti. Jei perlai nešiojami taip, kad liestų kūną, „akmuo“ sausėja lėtai. Tačiau pagyvenusių žmonių oda yra sausesnė, todėl jų perlai greičiau praranda blizgesį, bylodami apie viskam negailestingą laiką.

           Perlai, skirtingai nuo kitų pusbrangių akmenų ir brangakmenių, pasižymi ypatingu jautrumu ir yra stipriai veikiami aplinkos. Pagrindiniai jų priešai: aukšta temperatūra, drėgmė, ryški šviesa ir užterštas oras. Jiems gali pakenkti net per sausa moters oda. Ypač kenkia cigarečių dūmai: nuo jų perlai dulsvėja. Kad pratęstume perlų gyvenimą, būtina juos nešioti. Tada perlai nuolat būna veikiami prakaito (šis – silpnai rūgštus), sulėtėja jų dehidracijos procesas, todėl išsaugomas blizgesys. Valyti perlus reikėtų silpname muilo tirpale. Galima taip pat lengvai nušveisti bulvių krakmolu: jis pašalina tiek nešvarumus, tiek susikaupusią nereikalingą drėgmę.